Kas yra bendro tarp įpročio ir elektros lemputės?

Visų pirma turėčiau atsiprašyti, kad taip ilgam dingau. Įsisukau į darbų vijurką ir blog’ą palikau stalčiuje “iš karto, kai tik turėsiu laiko…” Prie “Raitelio ir Dramblio” istorijos dar sugrįšiu, o šį kartą rašau dalindamasi mintimi, kuri gimė šiandien.

Šįvakar važiuodama namo pajutau, kad noriu išlėkti palakstyti, nors to nedariau jau gal kokį pusmetį. Bėgdama galvojau apie visus tuos kartus, kai pradėjau ir mečiau sportą, sveiką mitybą ar meditaciją (Jėėtau, kiek tokių kartų buvo…). Tai atšaldavo oras, tai gaudavau traumą, pristigdavau motyvacijos, atsibosdavo, užpuldavo darbai ir dar dešimtys kitų priežasčių vis nutraukdavo įpročio formavimą nepraėjus išganingiems metams (būtent tiek laiko turi praeiti, kad galėtumėt sakyti, jog jau turite įprotį). Žmonės į nesėkmes reaguoja skirtingai: vieni meta, o kiti nepasiduoda. Kodėl? Kuo jie skiriasi? Vienas variantas – “Viltis d***** motina”. Ir taip, tos vilties kai kuriems mūsų tikrai netrūksta. Bet kita priežastis – tai požiūris į nesėkmes. Kokią prasmę joms suteikiame? lightbulb-moment

Thomas Edison’o  mokytojai sakė, kad jis yra “per kvailas, kad ką nors išmoktų”. Iš pirmųjų dviejų darbų jį atleido dėl neproduktyvumo. Kaip išradėjas jis 1000 kartų patyrė nesėkmę, mėgindamas sukurti elektros lemputę, kol galiausiai jam pavyko. Kai žurnalistas jo paklausė “Koks buvo jausmas 10000 kartų išgyventi nesėkmę?” Edisonas atsakė: “Aš nepatyriau nesėkmės 1000 kartų. Elektros lemputės išradimas buvo procesas su 1000 žingsnių”.

Ką tai pasako? Tai yra alternatyvus požiūris į nepasisekimus. Kiekvienas paslydimas formuojant įprotį mus ko nors išmoko, jeigu tik į jį pasižiūrime kaip į informacijos šaltinį, o ne nesėkmę:

  • Tris savaites darant tą pačią programą man pasidaro nuobodu – vadinasi, reikia turėti pasiruošus alternatyvą;
  • Išvažiavęs į komandiruotę išsimušu iš ritmo ir grįžęs pamirštu medituoti – kaip galėčiau įterpti į dienotvarkę bent 1 min. meditacijos?;
  • Man sunku nevalgyti saldumynų, kai namiškiai kiekvieną savaitgalį prikepa pyragų – gal galiu susitarti su namiškiais?;
  • Užklupus liūdesiui, nebeturiu jėgų imtis malonios veiklos – kokia galėtų būti ta mažytė veikla, kuri sumotyvuotų mane judėti pirmyn?

Taigi, jeigu patyrėte dar vieną nesėkmę, pagalvokite, gal vertėtų tai pavadinti pamoka ir pažiūrėti ko ji išmokė. Paklauskite savęs:

  1. Kas mano gyvenime pasikeitė?
  2. Kiek laiko praėjo, kol man pasidarė nuobodu?
  3. Kokie aplinkos faktoriai “susilpnino” mano valią?
  4. Ką kitą kartą galėčiau padaryti, kad to išvengčiau?

Edisonui pavyko tik iš 1000-ojo karto. Esu tikra, kad ir jūs nusipelnėte dar bent vieno šanso 😉

Į Sveikatą 🙂

Racionalusis Raitelis ir jausmingasis Dramblys

Šį kartą įrašas galutinį pavidalą įgavo keliaujant autobusu “Marijampolė-Vilnius”. Dėkui Suvalkijos lygumoms 🙂

Nesenai pradėjau skaityti vieną iš geriausių (kritikų ir skaitytojų vertinimu) knygą apie įpročių keitimą C. Heath ir D. Heath (2010) “Switch”. Knyga orientuota į pokyčius apskritai, ne tik sveikatoje ar asmeniniame gyvenime, bet ir versle. Knyga iš tiesų verta dėmesio. Joje galima rasti tiek mokslinių tyrimų aprašymų, tiek pavyzdžių iš verslo ir autorių asmeninės patirties. Kas man labiausiai joje patinka – tai aiški struktūra ir įvairūs vaizdingi palyginimai, kurie padeda įsiminti tai, ką perskaitei. Taigi, šįkart pirmoji iš trijų dalių, iš esmės apibendrinančių tai, ką ten perskaičiau ir dar perskaitysiu.

Mūsų smegenyse veikia dvi sistemos: racionalioji ir emocionalioji. Autoriai šias dvi sistemas palygina su Drambliu ir Raiteliu: mūsų racionalusis protas – tai Raitelis, kuris puikiai žino kur jis nori eiti bei kur reikia eiti, geba analizuoti kelyje pasitaikančias kliūtis ir ieškoti sprendimų (skaito knygas apie sveiką gyvenseną, blog’ą “Sveikatos pokyčiai”, analizuoja kodėl susimovėm ir yra linkęs pamiršti tai, ką pavyko padaryti sėkmingai). O dramblys, nors raitelis ir galvoja, kad jį valdo, iš tiesų paklūsta tik tada, kai pats to nori; jį reikia nuolat pamaloninti skanesne žole (arba šokoladu, jei tas dramblys Jūs arba aš). Raitelis gali būti sugalvojęs puikiausią kelią iki išsvajotojo tikslo, iki mūsų tobulojo “aš”, tačiau jeigu Drambliui kelionė nebus maloni, o tikslas nemotyvuos, Raitelis taip pat nepajudės iš vietos. Kita vertus, jei Dramblys bus kupinas energijos, motyvuotas, o Raitelis paliks žemėlapį namie, vėlgi nei vienas nei kitas tikslo nepasieks. Taigi, su savomis stiprybėmis ar silpnybėmis, jie abu vienas kitam reikalingi. Šiandien kiek plačiau apie Raitelį, arba mūsų racionalujį protą.

rideronelephant600px.1

Ko reikia, kad Raitelis būtų patenkintas?

1. Didėlio, Plaukuoto, Skambaus Tikslo.

Raitelis nori aiškiai žinoti kur jis joja (juk jei taksistui pasakysit “vežkit mane namo”, tikimybė atsidurti ten, kur norit… patys žinot kiek didelė). Todėl ir tikslas turi būti aiškus:

  • susitaupyti 500€ Europos psichologų kongresui (šis vienas iš mano tikslų);
  • sukurti vaistus nuo vėžio (taip, tikslai turi būti realūs, bet visgi tikiuosi, kad yra žmonių, kurių sąrašuose šis tikslas yra);
  • skirti 3val. Per parą sau (šiandien per mokymus kaip tik viena šeimos gydytoja pasidalijo savo mamos išmintimi: Paroje – 24 valandos ir tu negali bent vienos iš jų skirti sau?!) ir pan.

2. Aiškių instrukcijų.

Dažnai gydytojai ir ne gydytojai šūkauja: svarbiausia “sveika mityba”, sumažinkite suvartojamų riebalų kiekį ir pan. Tačiau tokios “instrukcijos” Raitelį veda iš proto: kas tai yra “sveikas maistas” (įvedus šį žodžių junginį į google, išmeta 360 000 rezultatų)? Kiek tų riebalų sumažinti? Ir t.t. “Pasirinkimo laisvė” iš tiesų visai ne laisvė, o tikra kančia mūsų protui. Kurį variantą pasirinkti? Kokiais kriterijais remtis? Tarsi kompiuteryje vienu metu atidarytum 100 programų – sistema tiesiog pradeda lūžti.

Du visuomenės sveikatos specialistai S. B. Butterfield ir B. Reger iš Virginijos universiteto JAV, ieškoję kaip pagerinti amerikiečių mitybą, atrado, kad didžiausias amerikiečių dienos raciono riebalų šaltinis yra pienas (priešingai nei dauguma mūsų, ten jie, matyt, pieną vartoja kaip mes vandenį). Jie taip pat paskaičiavo, kad jeigu statistinis amerikietis pradėtų pirkti 1% riebumo pieną vietoj riebesnio, jo paros suvartojamų riebalų kiekis sumažėtų iki normos! Taigi, jie iniciavo reklaminę kampaniją “pirk liesą pieną” (esu tikra, kad pavadinimas buvo kur kas skambesnis) ir po 6 mėnesių riebaus pieno suvartojimas vis dar buvo 35% sumažėjęs!!! Taigi, kai planuojate keistis, rašykitės tikslus (taip, rašykitės, nes tai taip pat padidina tikimybę, jog juos įgyvendinsit) kuo konkrečiau: Ką? Kiek? Kur? Kada? 

  • Skaitysiu po 2min. kas vakarą po dantų valymo. 
  • Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais grįžusi namo nubėgsiu iki Petro namo. 
  • Per pietus suvalgysiu 1 porciją daržovių.
  • Kasdien prieš užmigdydamas vaiką, pagirsiu jį už konkretų atliktą darbą ar elgesį (jei dar neturite tokio įpročio, tegul tai tampa nr. 1 Jūsų sąraše).

Tiesiog siekite konkretumo.

3. Mokytis iš savo sėkmių. 

(Taip, sėkmių, o ne nesėkmių 🙂 ) Pernelyg dažnai mes dairomės į kitus, užuot pažvelgę į savo pačių turimą patirtį. Jei bandote keisti įpročius ne pirmą kartą, turbūt jau pastebėjote, kad kartais tai sekasi lengviau, o kartais – sunkiau. Jeigu taip iš tikrųjų yra, tuomet – puiku! Vadinasi jau turite savo sėkmės formulę:

1. Prisiminkte kada paskutinį kartą elgėtės taip, kaip norite elgtis dabar? 

2. Kas tada buvo kitaip? Įvardinkite konkretų elgesį, kurį galėtumėte pakartoti dabar, keisdami norimus įpročius.

Galvodama apie savo sėkmingus bėgiojimo periodus (ką dabar labai stengiuosi susigrąžinti), Prisiminiau vieną tokį: prieš metus buvo laikas, trukęs daugiau nei pusmetį,  kuomet kuo sėkmingiausiai bėgiodavau rytais ir be didėlių pastangų. Kai pagalvojau, kas tada buvo kitaip, atsekiau du dalykus: a) tuo metu atlikau praktiką kardiologinės reabilitaciios poskyry ir buvo gėda raginti kitus sportuoti pačiai to nedarant (maždaug su praktikos pabaiga pradėjo retėti ir bėgiojimas); b) lankiau “dėmesingu įsisąmoninimų grįstą streso mažinimo” programą ir beveik kasdien atlikdavau meditacijos pratimus (pasibaigus programai, bėgiojimas, dėja, neužilgo galutinai pasibaigė). Kadangi darbo artimiausiu metu, turbūt, nepakeisiu, nusprendžiau grįžti prie meditacijos pratimų. Nesakau, kad jau patapau užkietėjusia bėgike, bet bent kol kas, kartu su aiškiomis instrukcijomis, sekasi kur kas geriau nei anksčiau 🙂 Pagalvokite ir Jūs: ką darėte kitaip kai paskutinį kartą sėkmingai sportavote, buvote geros nuotaikos ar džiaugėtės sutuoktinio šypsena? Koks konkretus elgesys buvo kitoks?

Taigi, mūsų Raiteliams svarbu žinoti kur einam, koks bus maršrutas (aiškios instrukcijos) ir geriausiai jis mokosi iš asmeninės patirties, kas, beje, motyvuoja ir mūsų Dramblį, nes suteikia vilties, kad tai yra įmanoma. Labai tikiuosi, kad ir Jums pavyks nukreipti savo Raitelius teisinga linkme 😉

Tęsinys “Drambliams” jau kitame įraše,

Jūsų komentarai, pasiūlymai ir klausimai visada laukiami 🙂

Į Sveikatą 😉

Apie Motyvaciją rimtai. “Fun theory”

download

Nuo pat tos dienos kai gimė idėja rašyti blogą apie įpročių keitimą, galvoje sukosi mintis skirti bent vieną įrašą motyvacijai. Ik pat šiandienos ieškojau motyvacijos teorijų ir vaizdavausi sau koks tai rimtas straipsnis bus! Šiandien, pribrendusi tam, įsijungiau kompiuterį ir jau ruošiausi kuistis tarp bookmark’ų su straipsniais, bet kaip kiekvienas sveikas žmogus, prieš rimtą darbą atsidariau paštą. Ir…. šis žingsnis lėmė, kad šis straipsnis apie motyvaciją visgi nebus toks rimtas kaip buvo planuota (bet manau, kad ne mažiau naudingas). Atsidariusi paštą radau nerealiai nerealų laišką nuo savo buvusios dėstytojos doc. Laimos Bulotaitės (ačiū Jums!) su antrašte “kaip keisti elgesį”. Pirmoji mintis buvo “o, kaip tik man!” ir iš tiesų, trys filmukai, kuriuos radau jame, visiškai pakeitė šio įrašo turinį.

Dažnai įpročių keitimas asocijuojasi su nelabai pozityviais jausmais. Kaip ir kiekvienas pokytis gyvenime jis išstumia mus iš komforto zonos ir tai tikrai nėra malonu. Net jeigu pradžioje trykštame entuziazmu galvodami apie kvapą gniaužiančius rezultatus, ilgainiui motyvacija slopsta. Specialistai motyvacijai palaikyti turi ne vieną patarimą:

  1. Susidaryti sąrašą rezultatų, dėl kurių stengiesi ir skaityti šį sąrašą kiekvieną dieną;
  2. Pasiskelbti feisbuke, bendradarbiams ir šeimos nariams, kurių spaudimas neleis pasiduoti;
  3. Nuolat save apdovanoti už tinkamą elgesį (aha, apie tai ir aš jau rašiau) ir t.t.

Bet šįkart norisi pristatyti visai kitokį būdą save motyvuoti – padarykite įpročių keitimą motyvuojantį patį savaime!

“Fun theory” (Malonumo teorija) – tai Volkswagen sukurta iniciatyva, kuri skelbia, kad “Malonumas yra lengviausias kelias į pokyčius”. 2009 metais jie įsteigė 2500 eurų apdovanojimą tam, kurio idėja geriausiai pagrįs šią teoriją. Tai paskatino žmones ieškoti malonių būdų kaip motyvuoti save ir kitus daryti tai, kas naudinga jiems, visuomenei ar gamtai: lipti laiptais užuot važiavus liftu ar mažinti greitį. 

Šie įrašai privertė mane pačią pagalvoti, kad gal ir kasdienius įpročius galime paversti malonia veikla? Pavyzdžiui: 4a543a46a514d35813b84ede7b3a9af6

  1. Mokytis prancūzų kalbos dainuojant duše, į įmautę įsidėjus ir pasikabinus mėgstamos prancūziškos dainos žodžius;
  2. Daryti mankštą taip, kaip čia (youtube ištekliai beveik neriboti 🙂 );
  3. Jeigu norite sumažinti streso savo gyvenime, susidarykite sąrašą “kaip išgyventi kuo daugiau streso“;
  4. Norite laikytis dietos – matomose vietose prisiklijuokite juokingų minčių apie dietas (jų galite rasti čia) – jos garantuotai sumažins nerimą ir susierzinimą, kai užsinorėsite ko nors nesveiko ir tuo pačiu sumažins norą užkandžiauti. 
  5. … nagi, parašykit į komentarus savo malonumo teoriją 😉

Taigi, šį kartą daugiau nesiplėsiu – tikiuosi, kad šie pavyzdžiai padės susikurti savo būdą kaip keisti įpročius linksmiau (ir aš rimtai sakau, pasidalinkit jais su manimi ir kitais skaitytojais)

Pabaigai – dar vienas būdas motyvuoti: merginoms – save, o vaikinams – savo merginas 😉

Į Sveikatą 🙂

Daugiau apie Fun theory” ir finalistų įrašus galite rasti čia: http://www.thefuntheory.com/

Nauji įpročiai. Kodėl man taip suuuunku?!

Sausio 12 diena. Praėjo pirmosios 12 Naujųjų metų dienų. Liaudies išmintis byloja, jog kaip praleidai pirmąsias 12 dienų, simbolizuojančias 12 mėnesių, taip praleisi visus ateinančius metus. Na, o moksliniai tyrimai byloja, kad maždaug tarp 81 ir 92% Naujųjų metų pažadų žlunga jau po pirmojo mėnesio (Na ir motyvatorė aš 🙂 ) Bet manau, kad geriau žiūrėti tiesai į akis ir prisipažinus sau, kad ne viskas taip lengva (Ir ne man vienam(-ai)), pagalvoti, kaip galima tai pakeisti.

Apie kelius smegenyse??????????????????????????????????????????????????????????????????????

Įpročių keitimas sunkus dalykas. Jeigu jūsų smegenys 10 metų dirbo rėžimu “žadintuvas -> vonia -> pusryčiai -> automobilis”, jose susiformavo atitinkami neuronų (nervinių ląstelių) ryšiai. Įsivaizduokite, kad šie ryšiai – tai gilios provėžos sniege, kurios gerai pašalusios virto ledu. Jomis gali lengvai važiuoti ta kryptimi, kuria jos veda, tačiau norėdami sudaryti naują kelią, pvz., pasūkį į kairę, kuris būtų toks pats lengvai pravažiuojamas, turėtume gerai paplušėti. Taip ir su įpročiais. Jeigu į senąjį rėžimą norime įtraukti rytinę mankštą kur nors tarp žadintuvo ir vonios, tai tas pats kaip užledėjusiose provėžose sukti į kairę. Teks gerokai pazulinti kelią, kol pasieksime tikslą. Ir nebūtinai mankštą. Jeigu norime pakeisti mąstymą, matyti daugiau teigiamų dalykų, taip pat pirmiausia teks įveikti mums įprastą kelią visus kritikuoti ir matyti tik tai, kas nutiko blogo. Įpročio keitimas reikalauja laiko ir pastangų. Taigi, į darbą!

Keli patarimai

1. Keiskite ne daugiau nei 3 įpročius vienu metu. Jei Naujametinių pažadų sąraše 13 punktų (aha, tiek,kiek pas mane), nereikia stebėtis, kai krenta ir motyvacija, ir valia kažkur dingsta. Vienu metu formuoti daugiau nei 1-3 įpročius jūsų smegenims tokia pati užduotis kaip jums vienam, savom rankom, iš naujo pertiesti visus Vilniaus (Kauno, Klaipėdos ar Kupiškio) kelius (jei jūs dirbate kelininku, nesišypsokit, įsivaizduokit, kad vienas turite persodinti Labanoro girią 😉. Juk geriau vieną darbą padaryti gerai, nei apsiėmus dešimt “pusę velnio”, ar ne?

2.  Išsirinkite “Top prioritetą”. Brangūs apžoros, net jei apsiėmėte 3, išsirinkite vieną, prioritetinį. Kaip? Pagalvokite, kuris jums turės didžiausią poveikį. Pvz., mano sąraše juo tampa sportas, nes: po sporto man sumažėja saldumynų poreikis, pakyla nuotaika, atsiranda daugiau energijos, taigi, sumažėja streso. Taip vienu šūviu nušaunu 3 zuikius, o vargti reikia tik su vienu įpročiu. Pagalvokite, kas jūsų prioritetas (Jei sunku išsirinkti, rašykit komentarus, rinksim kartu:) )?   

3.  Judėkite mažais žingsneliais. Jeigu nusprendėte per mėnesį numesti 20 kilogramų, nenustebkite, jei po savaitės jau būsit viską metę. Sumažinti kalorijų skaičių perpus ar niekada nesportavus pradėti sportuoti po 1,5 valandos kas dieną yra per didėlis krūvis tiek jūsų smegenims, tiek kūnui. Tai lyg pradėti liūtą maitinti vien bananais. Sudraskys jus po trijų dienų net už tvoros stovintį. Kiekvienas didėlis pokytis sukelia diskomfortą (prisiminkite bet kurį iš tų kartų, kai metėte velniop naujametinius, vėlykinius  ir t.t. pažadus. Ką daryti? Pradėkite pamažu. Pradėkite nuo tokio žingsnio, kurį žinote, kad tikrai galėsite įveikti:baby-steps-logo

  • kasryt prieš valantis dantis padaryti 5 pritupimus.
  • kiekvieną vakarą į sąsiuvinį parašyti 1 gerą dalyką apie save.  
  • Prieš einant miegoti perskaityti 1 knygos puslapį. 
  • Kas dieną prieš pradedant darbus išmokti 3 naujos kalbos žodžius. 
  • Prieš įjungiant kompiuterį 1 minutę pamedituoti.

Po mėnesio (ar kai pastebėsite, kad tai prisimenate padaryti ir padarote be pastangų) pridėkite dar vieną žingsnelį pirmyn. Formuojant įpročius labai svarbus reguliarumas, geriausia jei įprotį formuosite kiekvieną dieną. Sakote, kad tokiais tempais niekur nenueisite. O kur savo tempais nuėjote iki šiandien?

Jei atkreiptumėte dėmesį į savo šiandieninius įpročius, jie irgi susiformavo po truputį. Pvz., pamenu, kai gavau pirmąjį išmanujį telefoną, sakiau kokia nesąmonė tikrintis paštą per telefoną. Tada pabandžiau vieną kartą, paskui – kitą kartą ir galiausiai tai tapo pirmu dalyku, kurį padarydavau ryte atsikėlusi (dėkui psichologijos studijoms, šio įpročio atsikračiau). Įpročio formavimasis – tai pasikartojančių nedidėlių veiksmų seka, kuri veda prie didėlių pokyčių.

Kiekvieną dieną mes pasirenkame tapti vienu procentu geresniais arba blogesniais, bet dažniausiai šie pasirinkimai būna tokie maži, kad mes jų nepastebime…” [James Clear]

Taigi, pasirinkime vieną kelią ir judėkime juo mažais žingsneliais, didėlių tikslų link 🙂

P.S., Jeigu patiko ir norite daugiau, kviečiu sekti mano paskyrą Facebook: Sveikatos psichologė Ieva VasionytėSėkmės 🙂

Naudota literatūra: 
  1. James Clear, 5 Common Mistakes That Cause New Habits to Fail (and What to Do About Them), 2015
  2. Norman Doidge, “Save keičiančios smegenys”, 2012
    Esu Ieva Vasionytė, Sveikatos psichologė, šiuo metu siekiu psichoterapeuto kvalifikacijos (kognityvinė ir elgesio terapija). Konsultuoju įpročių keitimo klausimais, taip pat teikiu psichologines konsultacijas. Su manimi galite susisiekti el. paštu: ieva@vasionis.eu.

Naujametiniai pažadai, Sausainis ir Pirmasis įrašas….

Ar gali būti geresnis laikas pradėti rašyti blogą apie įpročių keitimą, nei Naujieji metai? 🙂 Visi socialiniai tinklai, laikraščiai ir draugai tik ir skelbia apie Naujametinius pažadus (nors tenka pripažinti, kad dauguma tų pažadų ne tokie jau ir nauji, tiesa? 🙂 )

Pati tuoj po Kalėdų,vieną niūrų vakarą galvodama apie tai,kaip būtų gera viską pradėti iš naujo, susidariau sąrašą dalykų, kuriuos norėčiau padaryti per 2015 metus. Gavosi 13 punktų (skaičius gal nelabai gražus, bet laimei nesu prietaringa) 🙂 tarp kurių didžiausi – atsisakyti ne namie gamintų saldumynų (visai jų atsisakyti kol kas per didėlis iššūkis, todėl nusprendžiau, kad geriau mažiau ir užtikrintai, nei daug ir mesti po savaitės), vėl kas rytą skirti 20-30 min. mankštai ir nuo vasaros startuoti su blog’u “Sveikatos pokyčiai”, parašant po vieną įrašą kiekvieną pirmadienį.New_Year_wallpapers_Warm_drink_and_cookies_for_the_New_Year_2015_088670_

Taip jau atsitiko, kad šiandien autobusu važiuojant švęsti Naujųjų ir telefone atsivertus naujausią “Science daily” naujienlaiškį, pirmoji antraštė nuskambėjo kaip ženklas – “Readiness to change is a vital facet to committing to New Year’s resolutions” (“Pasiruošimas keistis yra gyvybiškai svarbus norint laikytis Naujametinių pažadų”). Perskaičiusi straipsnį, nusprendžiau, kad jis puikiai tiktų mano blogui. Ir išsisaugojau jį… ateičiai (nenustebčiau, jei ir jūs “bookmarks”, el. pašte ar kompiuteryje turit išsisaugoję krūvas “vertų perskaityti” straipsnių, nuorodų, kurios ten pelija jau kelinti metai 🙂 ) Būtų ir šiam straipsniui atsitikę tas pats, jei ne 2015 metų sąrašas ir suvalgytas sausainis: vos grįžusi po fejerverkų šou kieme ir nuo stalo paėmusi burnoje tirpstantį, nuostabiai kvepiantį sausainį, jo atsikandusi pajutau, kad visai jo nenoriu. Įprastai vis tiek būčiau suvalgiusi sausainį, nes negi paliksi, bet šįkart sustojau. Kodėl? Todėl, kad prisiminiau dar vieną pažadą iš 2015 sąrašo – paisyti ko nori mano kūnas ir širdis ir tokiomis akimirkomis nepasiduoti įpročių ar aplinkinių spaudimui. Šis sukilęs džiugesys pašaukė kitą mintį – blog’as! Oi, ta nuostabi akimirka, kai užplūsta įkvėpimas ką nors daryti. Paprastai iš karto po jos pradeda atakuoti mintys apie kitus planuotus darbus, šiuo atveju – nulėkti pasveikinti kaimyno, eiti miegoti ar mintis, kad atrodysiu kaip visiška nevykėlė, Naujųjų metų naktį sėdėdama prie kompiuterio. Bet šį kartą vėlgi prisiminiau savo sąrašą: Nepaleisti užplūdusio įkvėpimo nepaisant visko.

Taigi, po netrumpos įžangos, Jūsų dėmesiui jau minėto straipsnio santrauka.

“Pasiruošimas keistis yra gyvybiškai svarbus norint laikytis Naujametinių pažadų”

Maždaug pusė visų Amerikoje (manau, Lietuvoje taip pat) duodamų sau Naujametinių pažadų yra susiję su sveikata: mesti rūkyti, pradėti sportuoti, pakeisti mitybą, valdyti stresą. Pasak UAB “Employee wellness” direktorės, Pasiruošimas keistis yra labai svarbus faktorius siekiant bet kokių pokyčių. Bet kaip pasiruošti? Ji, (kaip ir dauguma elgesio keitimo specialistų) pateikia tokias rekomendacijas:

  1. Suformuluokite mažus, trumpalaikius tikslus, kurie dėrėtų prie jūsų darbotvarkės ir būtų realistiški.
  2. Būtinai įsivardinkite sau kokia jums nauda iš šių tikslų ir kokios yra sprendimo keistis priežastys.
  3. Savo tikslais pasidalinkite su draugu, šeimos nariu arba bendradarbiu. Tai sukurs įsipareigojimo jausmą, kuris padidins motyvaciją laikytis užsibrėžto plano, o gal net susirasite kompanjoną 🙂

Jei pradėsite nuo mažų tikslų, tai padidins sėkmės tikimybę (užuot užsibrėžus rašyti blogą kiekvieną dieną, įsipareigoti tai padaryti kartą per savaitę ir pradėti nuo birželio mėnesio, kada dienotvarkė bus laisvesnė). Nemažiau svarbu pagalvoti kaip tikslų siekimą padaryti malonų, pvz., jei norite pradėti sportuoti, pasirinkite jums malonią sporto šaką (Kai pernai žiemą nusprendžiau bėgioti ir užėjo šalčiai, sugalvojau, kad kur kas maloniau bus kas rytą skirti 20 minučių šokiui pagal mylimas dainas, kurių pirmoji būdavo skirta atsibusti,o kitos – iš širdies išsitaškyti 🙂 )

Jeigu jau atsitiks taip, kad nuspręsite viską mesti (o tokia tikimybė beveik šimtaprocentinė), prisiminkite kodėl tai darote. Įgauti daugiau energijos? Pasikelti nuotaiką? Sumažinti kraujospūdį? O gal dėl savo vaikų ateities? Visada turime motyvą, todėl prisiminkite jį kaskart, kai bus sunku. Ir jeigu atsibodo laikytis to paties plano (daryti tuos pačius atsilenkimus, valgyti tą patį maistą ar medituoti pagal tą pačią meditaciją), nebijokite jį paįvairinti: paieškoti naujų pratimų, receptų ar meditacijos formų. Net pokyčiai turi vykti su pokyčiais, jei norite, kad būtų įdomu 🙂

Na ir dar pridėsiu nuo savęs.

  • Užsirašykite. Ką? Viską. Planą, kodėl norite pokyčių ir kokio rezultato siekiate.
  • Skaitykite. Turėkite planą prie savęs ir kas dieną perskaitykite. Net kai mokėsite planą mintinai, kad žinotumėt dėl ko tai darote.
  • Suklupę atsistokite. T.y., jei praleidote vieną rytą mankštos ar surūkėte cigaretę, tai nereiškia, kad Jums nepavyks atsistokite ir grįžkite prie plano. Romą juk ne per dieną pastatė, tiesa? 🙂

P.S., Komentuokite, klauskite, siūlykite. Iš to gims tolimesni straipsniai!

blank list of resolutions on blackboard Šaltinis: University of Alabama at Birmingham. “Readiness to change is a vital facet to committing to New Year’s resolutions.” ScienceDaily. ScienceDaily, 30 December 2014.