Ar kada nors pagalvojote, kad kartais darbus mes skaičiuojame ne minutėmis, o darbų skaičiumi?
Pastarąsias porą savaičių užvirto tiek darbų, kad kiekvienas naujas elektroninis laiškas ar prašymas “gal galėtum padaryti…?” Sukelia beviltiškumo bangą. Nors sakoma, kad viena sėdyne penkių kėdžių neapsėsi, aš, deja, esu besotė ir man vienos kėdės būna per maža. Veikdama jaučiuosi gyva, reikalinga ir (dažniausiai) didėlis aktyvumas man sukelia džiaugsmą. To pasėkmė – pasitaiko, kad nuvarau save iki tokių naktų, kai užmiegu su darbais galvoje ir atsikeliu valanda anksčiau, nuo minčių apie tai, kiek tų darbų dar laukia šiandien. (Jau įsivaizduoju Jus kikenant arba piktinantis: ot psichologė – kaip batsiuvys be batų – su stresu nesusitvarko! 🙂 ) Gerai, kad šį straipsnį rašau su sprendimu, kuris, jei juo pasinaudoju, paprastai nuramina mano įsiaudrinusį protą.
Kaip tik šiandien, bandydama suprasti, kas man kelia tokią paniką supratau, kad tiek darbų, kiek jų dabar yra, mano protas tiesiog neišneša. Kai į sąrašus žiūrėjau penktadienį, per tris lapelius jų susidarė arti 30 (nes kiekvienas neatsakytas laiškas mano galvoje sukosi kaip atskiras darbas) ir visus juos reikia padaryti per šią savaitę, tarpe tarp darbo, kursų ir konsultacijų! Savaitgalį šįkart buvau nutarusi skirti poilsiui, nes jau buvau pamiršusi ką šis žodis reiškia… Pasimetusi, susinervinusi ir nebesugalvodama nieko daugiau, padariau tai, kas porą kartų jau buvo man suveikę: pasiemiau vieną lapelį ir jame kairėje surašiau darbus, o dešinėje – kiek laiko jiems reikia atlikti. Rezultatas mane nustebino: dauguma tų darbų (visi išskyrus du) buvo smulkūs, kuriems padaryti reikia nuo 5 iki 30min. Bendroje sumoje visus šiuos darbus galiu padaryti per 3 val. 50 min. ir tada dar liks du didesni darbai, kuriems reikės 8h 30min.Kadangi pastariesiems jau esu suplanavusi antradienį, baisingai džiaugiausi, kad likusius 26 darbus realiai galiu padaryti per mažiau nei 4 valandas. Realiai prireikė dar mažiau: batus nusipirkau penktadienį, o šiandien ryte per dvi valandas padariau visus smulkius išskyrus vieną (kaip matote nuotraukoje), todėl dar liko laiko šiam straipsniukui sumesti 🙂
Taigi, ką noriu pasakyti visa šia valandų ir minučių tirada? O gi tai, kad kartais, užuot skaičiavus darbus vienetais, geriau juos susirašyti ant lapo, surašyti minutes ir objektyviai įsivertinti ar tikrai jų jau tiek daug. Aišku, sąrašo išbraukymas irgi suteikia nemažai malonumo 🙂
Ir dar prie to paties: praktika ir tyrimai rodo, kad žmogui lengviau apžioti mažus darbus (logiška, ar ne?) Tuo paremta Pomodoro technika (galite paieškoti google). Jei darbui reikia daugiau nei 20 min., dalinkite jį į dvi dalis. Pvz., užuot rašius “sugrėbti lapus” (1 val.), rašykite “sugrėbti plotą priešais namą”(30) ir “sugrėbti plotą už namo” (30). Vieną dalį padarysit šiandien, kitą – rytoj vakare. Anglų kalba apie darbų skaidymą galite rasti nemažai literatūros įvedę raktinius žodžius “Nudge it”.
Taigi, sėkmės įveikinėjant savo darbų (o gal rudeninių lapų?) krūvas 🙂
Esu Ieva Vasionytė, Sveikatos psichologė, šiuo metu siekiu psichoterapeuto kvalifikacijos (kognityvinė ir elgesio terapija). Konsultuoju įpročių keitimo klausimais, taip pat teikiu psichologines konsultacijas. Su manimi galite susisiekti el. paštu: ieva@vasionis.eu.
Sveikatos pokyčiai 