Kas yra bendro tarp įpročio ir elektros lemputės?

Visų pirma turėčiau atsiprašyti, kad taip ilgam dingau. Įsisukau į darbų vijurką ir blog’ą palikau stalčiuje “iš karto, kai tik turėsiu laiko…” Prie “Raitelio ir Dramblio” istorijos dar sugrįšiu, o šį kartą rašau dalindamasi mintimi, kuri gimė šiandien.

Šįvakar važiuodama namo pajutau, kad noriu išlėkti palakstyti, nors to nedariau jau gal kokį pusmetį. Bėgdama galvojau apie visus tuos kartus, kai pradėjau ir mečiau sportą, sveiką mitybą ar meditaciją (Jėėtau, kiek tokių kartų buvo…). Tai atšaldavo oras, tai gaudavau traumą, pristigdavau motyvacijos, atsibosdavo, užpuldavo darbai ir dar dešimtys kitų priežasčių vis nutraukdavo įpročio formavimą nepraėjus išganingiems metams (būtent tiek laiko turi praeiti, kad galėtumėt sakyti, jog jau turite įprotį). Žmonės į nesėkmes reaguoja skirtingai: vieni meta, o kiti nepasiduoda. Kodėl? Kuo jie skiriasi? Vienas variantas – “Viltis d***** motina”. Ir taip, tos vilties kai kuriems mūsų tikrai netrūksta. Bet kita priežastis – tai požiūris į nesėkmes. Kokią prasmę joms suteikiame? lightbulb-moment

Thomas Edison’o  mokytojai sakė, kad jis yra “per kvailas, kad ką nors išmoktų”. Iš pirmųjų dviejų darbų jį atleido dėl neproduktyvumo. Kaip išradėjas jis 1000 kartų patyrė nesėkmę, mėgindamas sukurti elektros lemputę, kol galiausiai jam pavyko. Kai žurnalistas jo paklausė “Koks buvo jausmas 10000 kartų išgyventi nesėkmę?” Edisonas atsakė: “Aš nepatyriau nesėkmės 1000 kartų. Elektros lemputės išradimas buvo procesas su 1000 žingsnių”.

Ką tai pasako? Tai yra alternatyvus požiūris į nepasisekimus. Kiekvienas paslydimas formuojant įprotį mus ko nors išmoko, jeigu tik į jį pasižiūrime kaip į informacijos šaltinį, o ne nesėkmę:

  • Tris savaites darant tą pačią programą man pasidaro nuobodu – vadinasi, reikia turėti pasiruošus alternatyvą;
  • Išvažiavęs į komandiruotę išsimušu iš ritmo ir grįžęs pamirštu medituoti – kaip galėčiau įterpti į dienotvarkę bent 1 min. meditacijos?;
  • Man sunku nevalgyti saldumynų, kai namiškiai kiekvieną savaitgalį prikepa pyragų – gal galiu susitarti su namiškiais?;
  • Užklupus liūdesiui, nebeturiu jėgų imtis malonios veiklos – kokia galėtų būti ta mažytė veikla, kuri sumotyvuotų mane judėti pirmyn?

Taigi, jeigu patyrėte dar vieną nesėkmę, pagalvokite, gal vertėtų tai pavadinti pamoka ir pažiūrėti ko ji išmokė. Paklauskite savęs:

  1. Kas mano gyvenime pasikeitė?
  2. Kiek laiko praėjo, kol man pasidarė nuobodu?
  3. Kokie aplinkos faktoriai “susilpnino” mano valią?
  4. Ką kitą kartą galėčiau padaryti, kad to išvengčiau?

Edisonui pavyko tik iš 1000-ojo karto. Esu tikra, kad ir jūs nusipelnėte dar bent vieno šanso 😉

Į Sveikatą 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s